Mergytei padovanojo vėžliuką. Toji negali atsidžiaugti, visą dieną su juo žaidė. Kitą rytą verkdama atsineša vėžliuką pas mamą į virtuvę ir sako, kad vėžliukas nebegyvas. Mama guodžia: -Oi, dukrele, tu jį užkankinai. Na, nesikrimsk. Paguldysim vėžliuką į kartono dėželę, užkasim sode, papuošim kapelį gėlytėmis, nupirksim kokakolos, didelį tortą, sukviesim tavo drauges, surengsim puikius šermenis... (Tuo tarpu vėžliukas iškiša iš po šarvo savo galvelę.) Žiūrėk, dukrele, juk tavo vėžliukas gyvas! Dukrelė sako: -Vaje, gal man jį pasmaugti?!